miegamasis

Plačiai nusišypso ir kiek prisimerkia, šiaip ne taip nusiridena nuo Chace ir atsigula šalia jo, apkabindama jį.
-NEmanai, kad jau laikas keltis iš lovos?

šypsodamasis užsiverčia merginą ant savęs
- ir ką veiksime išlipę iš lovos? - nukreipęs žvilgsnį į nepaklusnią šviesių plaukų sruogą švelniai užkiša ją Blakei už ausies ir vėl įsižiūri į jos akutes vis šypsodamasis.

-Galėtum aprodyti savo rezidenciją
Tyliai nusijuokia ir žiūri į stulbinamas Chace akis

kurį laiką tyli, tada plačiai nusišypso
- o ką manai apie sakinį: eime apžiūrėti mudviejų namo? - paglosto Blakės skruostuką.

Iš Blakes veido dingsta šypsena, o jos blakstienos suvirpa. Greit pakyla ir atsisėda ant lovos krašto.

suraukia kaktą ir žiūri pasimetęs į merginą
- brangioji? - nedrąsiai taria atsisėsdamas ir uždėdamas ranką jai ant peties.

-Ar nemanai, kad tai per daug skubotas sprendimas?
Sumurma, užsimerkia, o jos kaktoje įsirėžia kelios raukšlelės

tyliai atsidusęs atsargiai pasuka Blake veidą, kad ji pažiūrėtų jam į akis
- ne, nemanau, - tvirtai taria, - aš tave myliu iki pat kaulų smegenų, tik su tavimi sieju savo ateitį, tik tave įsivaizduoju kada nors ateity sūpuojančią mudviejų kūdikį, tik nuo tavo šypsenos mano širdis pradeda plakti greičiau.. - kalba nė akimirkai nenuleisdamas žvilgsnio nuo Blake akių, - aš tave myliu, - nežinia kelintą kartą pakartojęs šypteli.

Atsidūsta ir pamirksi, kad vėl neprasiveržtu ašaros, pagaliau pakelia akis į Chace ir prisiverčia save nusišypsoti.
-Aš tave taip pat myliu, bet pas tave nesikraustysiu...
Užsispyrusi Blake kaip ožka, jau užfiksavo galvoje, kad tai per daug skubota ir ją vargu ar kas galėtu perkalbėti.

atsidūsta, o akyse pasimato aiškus ir didelis nusivylimas
- na, - išspaudžia kažkokią šypsenėlę, - kaip nori..

-Neeeeeepyyyk...
Kaip mažas vaikas suzyzia ir tyliai nusijuokia

- aš nepykstu, - papurto galvą, - tik.. - prikandęs lūpą kiek padvejoja, - nusivylęs, - puse lūpų vos vos liūdnai šypteli nusprendęs būti atviras su Blake iki galo.

-Kuo ilgiau lauki, tuo džiaugsmingesnė pabaiga...
Kažką tokio sumala tikisi, kad jis supras ją, nenori ji per daug skubėti, o veliau nusivilti, geriau žengs drąsiai ir užtikrintai, negu skubės.

be žodžių jis apkabina merginą. nenorėjo nieko sakyti, tad tik glosto Blake nugarą susimąstęs.

-Ir vel sugadinau tau nuotaika...
Apsikabinusi chace suniurzga

- nesugadinai... - vypteli.

Atsidūsta, tik Blake sugeba gadinti akimirkas, tai jos talentas

jaučia, kad Blake save kaltina
- brangioji, tu dabar nė kiek nekalta, aš tiesiog susimąsčiau, - glosto merginos nugarą.

-Tarkim patikėjau, ir paklausiu apie ką gi tu susimąstei...
Lieka apsikabinusi Chace, užsimerkia.

- apie gyvenimą susimąsčiau, - tyliai tarsteli. ir nemeluoja. juk vaikai - tai gyvenimas.

-Taaaaaip...
Tokia biški nesupratusi sėdi.

perbraukia pirštukais per merginos skruostą.

Sedi su chace po to lyg nudeginta atsitraukia.
-Hmmm tikiuosi... Na zinai apsauga buvo...

vaikis jau žiojasi užtikrintai sakyti, kad taip, tačiau tik užsičiaupia išpūtęs akis. po keletos akimirkų jis lėtai papurto galvą ir nuleidžia akis į grindis.

Tyliai nusikeikia ir pradeda karstligiskai ieskoti sukneles.